Dėl šalčio genda technika, trūkinėja kuro žarnos: nepaisant to, per šalčius susisiekimo infrastruktūros darbai sustojo ne visur
Dėl šalčio genda technika, trūkinėja kuro žarnos: nepaisant to, per šalčius susisiekimo infrastruktūros darbai sustojo ne visur
Kai kuriuose infrastruktūros objektuose lauko darbai nesustojo net ir šią rekordinę žiemą – toliau vyko tie statybos darbai, kuriuos galima atlikti ir esant minusinei temperatūrai. Nepaisant sniego ir šalčių, toliau tęsiami tilto per Kruną rekonstrukcijos darbai ties Kaunu, o Klaipėdos uoste vykdomi uosto gilinimo ir krantinių rekonstrukcijos darbai.
Kai termometrų stulpeliai nukrenta žemiau nulio, dauguma infrastruktūros statybos darbų sustoja, nes negali būti pasiekti kokybiniai reikalavimai. Tad žiemą gali būti vykdomi tik kai kurie temperatūrai mažiau jautrūs statybos darbai. Atsižvelgiant į tai, daugelyje rangos sutarčių yra numatoma technologinė žiemos pertrauka, kuri paprastai trunka tris mėnesius – nuo gruodžio iki kovo vidurio.
Tarp žiemos iššūkių uoste – pasiruošimas ledonešiui: nepamena tokios atšiaurios žiemos
Klaipėdos uosto rekonstrukcijos ir gilinimo darbus atliekančios „Fegda grupės“ įmonės „Tilsta“ projektų vadovas Žilvinas Babarskis sako, kad prie darbų, kuriuos galima vykdyti ir žiemą, kai tam užtikrinamos reikiamos sąlygos ir pasirūpinama papildomomis priemonėmis, priskiriami tiltų, viadukų ir kitų statinių betonavimo darbai, armavimo, konstrukcijų montavimo ir demontavimo darbai. Jei nėra per didelio bangavimo ir leidžia saugos reikalavimai, gali būti vykdomi ir uosto gilinimo darbai.
Nors tokios žiemos kaip ši nebuvo bemaž keturiolika metų, Ž. Babarskis sako, kad dėl technologinių ypatumų tam tikri darbai Klaipėdos uoste vyko be didesnės pertraukos.
„Šiuo metu toliau vyksta gilinimo darbai. Tai pakankamai mechanizuotas procesas ir jam žema temperatūra netrukdo. Taip pat įrenginėjame fasadinę sieną, nors jos įrengimas trumpam buvo sustojęs, kai kelias dienas laikėsi 20 laipsnių šalčio temperatūra. Kol kas vienoje krantinėje negalime užbaigti dangų įrengimo, kitoje negalime užvežti smėlio, o trečioje negalime maišyti savaime susitankinančio grunto. Bet tai laikini sutrikimai ir atšilus situacija iškart pasikeis“, – apie darbų žiemą ypatumus kalbėjo „Tilstos“ projektų vadovas Ž. Babarskis.
Pasak jo, darbus žiemą lydi nuolatiniai iššūkiai. Kad ir tokie, kaip pasiruošti artėjančiam ledonešiui uoste.
„Vienoje iš rekonstruojamų krantinių kaip tik turime montuoti konstrukcijas, kurios bus arti vandens. Visuomet gali būti nenumatytų situacijų, bet kai turi patirtį, tu žinai galimas rizikas, jas išanalizuoji, įsivertini, o tada atsiranda ir sprendimai. Šįkart nutarėme atitverti tą zoną barža ar kita plaukiojančia priemone – tai padės apsaugoti krantinių konstrukcijas per ledonešį“, – sako „Tilstos“ projektų vadovas Ž. Babarskis.
15 metų Klaipėdoje gyvenantis Ž. Babarskis sako nepamenantis tokios atšiaurios žiemos ir taip ilgai uostamiestyje besilaikančių šalčių.
„Nepaisant to, darome viską, ką galime. Esame gerai pasiruošę: visi darbuotojai aprūpinti žiemine apranga, dažniau darome pertraukas, šildomės arbata. Nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga – reikia prisitaikyti“, – pasakoja Ž. Babarskis.
Rekordinę žiemą nestoja ir tilto per Kruną rekonstrukcija
Rekordiniai šalčiai tik trumpam buvo pristabdę ir tilto per Kruną rekonstrukcijos darbus A1 magistralėje ties Kaunu – didžiąją dalį žiemos darbai čia vyko be didesnių pertraukų.
„Rekonstruojamas tiltas yra vienoje judriausių automagistralių, o sutartyje su užsakovu nėra numatyta technologinė pertrauka. Tad laukti pavasario negalime ir kai tik orų sąlygos leidžia, dirbame, net jei šaltukas spaudžia“, – sako „Tilstos“ projektų vadovas Darius Valaitis.
Pasak jo, neseniai baigta nuardyti vieno iš laikinųjų tiltų perdanga bei jau pradėta ardyti likusi senoji rekonstruojamo tilto per Kruną dalis. Visiškai nugriauti likusią senojo tilto dalį planuojama balandžio mėnesį. Demontavus antrąją esamo tilto dalį, prasidės gręžtinių polių naujajam tiltui įrengimas. Šiuo metu jau vyksta paruošiamieji darbai naujo nuolatinio tilto statybai.
„Per šalčius viskas sudėtingiau: kai temperatūra buvo stipriai nukritusi, pradėjo gesti technika, mechanizmai, trūkinėjo kuro ir hidraulinės žarnos, neužsivedė arba geso užvesti varikliai, lūžinėjo žarnų laikikliai ir apsaugos, šalo ir išsikrovinėjo akumuliatoriai ir baterijos. Jau buvome pamiršę, kad tokios žiemos apskritai būdavo Lietuvoje. Šalčiai tikrai sulėtina darbą, tad mums belieka prisitaikyti, ieškoti sprendimų, kad darbai strateginiuose susisiekimo objektuose tęstųsi“, – sako D. Valaitis.
Tilto per Kruną rekonstrukciją planuojama baigti 2027 m. pavasarį.