Nuo oficialios Šventosios uosto statybų pradžios praėjo šiek tiek daugiau nei mėnuo, o objekte jau baigti paruošiamieji darbai ir pradėta šiaurinio molo statyba. Šventosios uosto projektą įgyvendinanti UAB „Tilsta“ pirmuosius darbus sėkmingai užbaigė ir pereina prie technologiškai sudėtingiausi etapo.

Paruošiamasis etapas baigtas

Apie mėnesį truko paruošiamieji statybų darbai. Pirmiausia per Šventosios upę buvo įrengta plaukiojanti 18 metrų ilgio ir 8 metrų pločio platforma, skirta statybinei technikai judėti ir medžiagoms transportuoti.

„Viena sudėtingesnių užduočių buvo atgabenti šią platformą jūra iš Klaipėdos. Ypač turint omenyje, kad jau ruduo ir oro sąlygos nėra pačios palankiausios – dažnai pučia stiprus vėjas, jūra banguota, o platforma yra nemažų gabaritų. Tačiau su patyrusia komanda viskas įmanoma. Su šiuo iššūkiu sėkmingai susidorojome. Nepamiršome ir žvejų – platformoje įrengta pakeliama aparelė, kad jie galėtų laisvai atplaukti ir išplaukti“, – kalbėjo Šventosios uostą statančios įmonės UAB „Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas.

Pradėtas statyti šiaurinis molas

Pagal projektą numatyta pastatyti du molus: 647,5 metro ilgio pietinį ir 402,5 metro ilgio šiaurinį. Pirmiausia pradėtas statyti šiaurinis molas, kuris užtvers bangas ir leis lengviau vykdyti tolesnius statybos darbus.

Šiaurinio molo statyba pradėta nuo kranto pusės. Darbai bus vykdomi apie 240 metrų nuo sausumos, o likusi maždaug 200 metrų dalis – nuo vandens pusės.

Medžiagos keliauja iš Lietuvos ir Švedijos

Tokiam statiniui įrengti reikės daug specifinių statybinių medžiagų. Pavyzdžiui, prireiks net 17,5 tūkst. kv. metrų geotekstilės – tai prilygsta beveik 3 futbolo aikštėms.

Medžiagos į statybvietę bus periodiškai gabenamos viso projekto metu. Jos tiekiamos iš Lietuvos karjerų ir įvairių sandėliavimo vietų. Pavyzdžiui, Darbėnuose sandėliuojami akmenys bus naudojami šiaurinio molo šerdies konstrukcijai povandeninėje dalyje. Molų aptaisymui bus naudojami specialūs akmenys, kurie plukdomi iš Švedijos į Klaipėdos uostą, o vėliau vandens keliu pasieks šiaurinį molą.

Didžiausias iššūkis – jūros stichija

Oro sąlygos turi didelę įtaką darbų eigai ir spartai, tačiau vėstantis oras ir net sniegas nėra kritiniai meteorologiniai reiškiniai, kurie sustabdytų darbus. Vėjas ir bangavimas yra tie veiksniai, kurie labiausiai trukdo vykdyti darbus jūrinės infrastruktūros projektuose.

„Tilsta“ komanda tikisi palankių orų, ramios jūros ir sėkmingai tęsti darbus viename svarbiausių šalies jūrinės infrastruktūros projektų.