Žmogus, apkeliavęs pusę pasaulio, buvęs UAB „Tilsta“ ilgametis darbuotojas Eurėlijus Jegelevičius dažnai sako, kad kelionės jam buvo didžiausias įkvėpimo šaltinis. Kartu su draugų kompanija jis leidosi į nuotykius po Pietų Ameriką, Afriką ir kitus pasaulio kampelius, tyrinėdamas nuostabius gamtos ir žmonių kūrinius. Tačiau po visų įspūdingų kelionių jis visada su džiaugsmu grįždavo statyti tiltų, kurie tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi ir paliko gilų pėdsaką tiek jo karjeroje, tiek širdyje.
E. Jegelevičius, praleidęs daugiau nei tris dešimtmečius tiltų statybos srityje, niekada nesiekė kopti karjeros laiptais. Nors per savo karjerą sulaukė daugybės pasiūlymų užimti vadovaujančias pareigas, jis visada liko ištikimas savo darbo amatui, kurį iš tikrųjų mėgo. „Man patinka matyti ir patirti savo darbą iš arti,“ – sako jis. „Vadovauti nebuvo mano tikslas, nes tada prarandi tiesioginį ryšį su procesu. Man svarbiausia – stebėti, kaip kyla tiltas, į kurį įdedu savo pastangas ir širdį.“
Kiekvieną kartą pravažiuodamas pro tiltą kartu su anūkais, Eurėlijus dažnai išgirsta klausimą: „Seneli, ar ir šitą tiltą tu statei?“. Jis juokiasi, kad anksčiau anūkams rodydavo savo pastatus tiltus, o dabar to daryti nebereikia, nes jiems atrodo, kad visus tiltus pastatė jų senelis. Tokios akimirkos, kai gali pasidalinti savo darbų vaisiais su artimaisiais, jam suteikia didžiausią pasitenkinimą. Kiekvienas tiltas – tai ne tik inžinerinis kūrinys, bet ir jo gyvenimo simbolis: patvarus, tvirtas ir ilgaamžis.
Kolektyvas – didžiausia motyvacija
Dabartinės technologijos labai pakeitė tiltų statybos procesą – dabar jis yra daug lengvesnis nei prieš kelis dešimtmečius. Dabar statant tiltus reikia daug mažiau fizinių jėgų. „Anksčiau betonas buvo vežamas savivarčiais ir jį reikėdavo rankomis „išsikasti“ iš sunkvežimio – šiandieninės technologijos atveria galimybę naudoti betono siurblius. Anuomet, kai rankinis darbas buvo neatsiejama statybos proceso dalis, žmonių ryšys buvo dar stipresnis. Turiu pripažinti, jog dirbant tokioje darbo pozicijoje, svarbiausia – žmonės, tie, su kuriais dirbau metų metus,“ – priduria jis.
E. Jegelevičius labiausiai vertina laiką, praleistą su savo kolegomis. „Mūsų komanda buvo labai draugiška. Dalyvaudavome sporto šventėse, bėgdavome kartu – visi palaikėme vieni kitus net ir po darbo valandų,“ – su šypsena prisimena jis. UAB „Tilsta“ techninis direktorius Tadas Daškevičius jį vadina pavyzdiniu darbuotoju ir tikru komandos vedliu. „Eurėlijus visada buvo tas, į kurį lygiuodavosi visa komanda, ypač dirbant prie sudėtingiausių ir „karščiausių“ objektų. Darbų sauga jam visada buvo prioritetas, jis rūpinosi ne tik savo, bet ir kolegų saugumu. Šio žmogaus pėdsakai liks ne tik statytuose tiltuose, bet ir mūsų visų atmintyje,“ – pabrėžia T. Daškevičius.
E. Jegelevičius pasakoja, jog per visą savo karjerą susidūrė ne tik su techniniais iššūkiais, bet ir su ypatingais įvykiais. Jis vis dar su šypsena prisimena, kaip Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas lankėsi statybvietėje ir prašė pabaigti Mindaugo tiltą iki Dainų šventės. „Tai buvo neįtikėtinas spaudimas, bet mes susitvarkėme. Tai buvo vienas tų momentų, kai supratau, kiek daug galiu padaryti dirbdamas komandoje su žmonėmis“.
Stanislovas Butkevičius, ilgametis UAB „Tilsta“ darbuotojas ir vienas iš vadovų, kelis dešimtmečius dirbęs kartu su Eurėlijumi, prisimena, kad nebuvo sutikęs kito tokio tiltų statybininko, kuris taip savo pavyzdžiu uždegdavo kitus darbininkus atsakingai dirbti, nežiūrint atsiradusių gamybinių problemų, ar vietinių nesusipratimų. „Eurėlijus visus darbus atlikdavo labai kruopščiai ir profesionaliai, labai mokėjo bendrauti su kolegomis, jie jį gerbė ir klausė, jo klausė net ir pasitaikantys maištautojai, kurie turėdavo vis kažkokių pretenzijų.“- su šypsena prisimena S. Butkevičius.
Metams bėgant, buvo diegiamos naujos tiltų statybos technologijos, iš esmės pasikeitė smulkioji mechanizacija, tiltų statybas vykdė galinga statybinė technika. E. Jegelevičius visada domėjosi naujovėmis tiltų ir viadukų statyboje, buvo suinteresuotas kuo efektyviau jas panaudoti. Jis sugebėjo greitai prisitaikyti dirbti naujoje techninėje aplinkoje ir suprato, kad tai yra nauji įrankiai, galintys padėti atlikti statybos darbus geriau ir greičiau. „Įmonėje Eurėlijų vertino ir gerbė visi – nuo vadovų iki darbininkų“, prisimena S. Butkevičius.
Kelionės – geriausias poilsis
Savo širdį atidavęs tiltų statybai, Eurėlijus visad rasdavo laiko ne tik darbui, bet ir pasaulio tyrinėjimams. Net ir dabar, kai jau mėgaujasi užtarnautu poilsiu, jis vis dar aktyviai keliauja po pasaulį su dešimties draugų grupe, siekdamas pažinti visus žemynus ir jų paslaptis. „Kelionės yra mano geriausias poilsis,“ – teigia jis. Nors anksčiau užsiimdavo slidinėjimu ir lengvąja atletika, šiandien jo širdį užvaldė kelionės į tolimiausius pasaulio kampelius. Pietų Amerika, ypač Čilė ir Peru, paliko neišdildomą įspūdį, o dabar jis su nekantrumu laukia paskutinės neištyrinėtos krypties – Australijos. „Kiekviena vieta turi savo unikalų grožį ir paslaptis,“ – kukliai šypsodamasis pamini E. Jegelevičius.
Kiekvienas pašnekovo pastatytas tiltas – tai tvirtas palikimas ateities kartoms, o jo ilgametė patirtis statybose tapo vertinga pamoka jauniesiems kolegoms. „Labiausiai pasiilgsiu žmonių ir bendrystės. Su kolegomis praleisdavau daugiau laiko nei su savo šeima,“ – prisimena jis. Didžiuodamasis priduria, jog UAB „Tilsta“ buvo ir pirma, ir vienintelė jo darbovietė – vieta, kurioje rado tiek profesinį išsipildymą, tiek artimą bendruomenę.
Pagrindiniai objektai prie kurių 2008–2023 m. dirbo Eurėlijus Jegelevičius:
- tilto per Merą kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai rekonstrukcija (2008 m.);
- siaurojo geležinkelio ruožo Panevėžys-Anykščiai-Rubikiai rekonstrukcijos darbai (2012 m.);
- tilto per Žeimeną Pabradės seniūnijoje statyba (2013 m.);
- geležinkelio ruožo Marijampolė-Šeštokai pervažos rekonstrukcija (2014 m.);
- Kauno viešojo logistikos centro intermodalinio terminalo statyba Palemono geležinkelio mazge (2015 m.);
- tilto per Šešupę kelyje Vinčai-Pilviškiai-Vilkaviškis rekonstrukcija (2015 m.);
- transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus m. vakarinio aplinkkelio III etapo tiesimas (2015 m.);
- tilto per Rudaminos upę kelyje A15 Vilnius-Lyda rekonstravimas (2015 m.);
- tilto per Musės upę Plikiškių k., Širvintų raj.rekonstravimas (2015 m.);
- tilto per Nemuną Jurbarke kapitalinis remontas (2017 m.);
- transeuropinio tinklo kelio E67 magistralės Via Baltica plėtra, kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai rekonstravimas (2017 m.);
- tilto per Vilnios upę Vilniuje statybos darbai (2018 m.);
- dviejų lygių sankryžos rekonstravimas Liepkalnio g. Žirnių g. ir Minsko plentas (2019 m.);
- tilto per Žaugėdą remontas kelyje Švenčionys-Rieškutėnai-Rėkučiai (2020 m.);
- tilto per Meros upę Gužių k., Pabradės seniūnijoje, rekonstrukcija (2020 m.);
- valstybinio kel. Bendoriai-Riešė-Kalinas tilto rekonstrukcija, dviračių takų įrengimas (2020 m.);
- magistralinis kelias A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai „Via Baltica”, viadukų ir statinių statyba (2023 m.).
